lygti

1 lýgti, -sta, -o tr., intr. 1. Klp tartis dėl kainos, derėti perkant, parduodant: Lygo keliose vietose, pagaliau nupirko jauną ožkutę su šviežiu pienu LzP. Aš važiuodamas lygau arklį J.Jabl. Sakyk, kiek prašai, o tada imsiu lygti I.Simon. Turu jautį lygstamą, greitai parduosu Plt.

lygtinaĩ adv. BŽ163, Als: Nelygtinaĩ pasako, t. y. nereik lygti, vienkart pasako, kiek reik mokėti už jeib ką J. Kaip čia perkami sūriai, lygtinai ar nelygtinai? J.Jabl. Sakyk nelygtinai Skd. | refl. Mšk: Vos imdavo statinėti savo margąsias klumpes, būriai žmonių, žiūrėk, nė valandos netrukus išgrobstydavo jas, nesilygdami su seniu LzP. O penkios kapeikos ar negana? – lygstuos Žem. Aš nenoriu su tavimi lýgties, kaulyties J. Dėl rublio tiek lýgstas – sušilo supluko visa Krš. Bet ką darysi: senatvė – ne draugas, su ja nesilygsi LzP.

2. tartis, derėtis dėl užmokesčio už darbą, dėl samdos sąlygų: Jis lýgsta algos pagal savo norą, o jamui duoda pagal jo darbą J. Kitims metams algos lygti nebereikės, tik prydų kailinius duosi Grdm. Aną lýgo už vaikį Mžk. Metai lygtì buvo lig Kalėdų, ne lig Naujų metų Šts. Turiu darbininką lýgstamą, bet branginas, vargu eis Šts. | refl.: Aš jau nebesu pusmergė ir paviržio nebelýgstuos Vkš. Atejus čėsuo lýgties, Mykolas nieko neprašė už procę BM356. Tankiai šeimynysčiai, lygdamys su ūkininkais algą, išrokuo[ja] sau keletą dienų šienpjūtė[je] M.Valanč. 3. BzF136, Skd, Lc lažybų eiti, lažintis. | refl.: O aš sakau, kad rytoj bus gražus oras, eiva lygtis I.Simon. Liuob lýgsis vaikiai, katras išneš duobos ardą Štk. Rūgštinis. – Nerūgštinis! – Nu lýkiavos! KlvrŽ. 4. N, K, LVII483 būti lygiam, susilyginti: Džiaugsmas tam anam nelygsta brš. \ lygti; antlygti; aplygti; atlygti; įlygti; išlygti; nulygti; palygti; pielygti; prilygti; sulygti